Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria siūloma iš dalies pakeisti jo statutą, kad Parlamento narės galėtų balsuoti pagal įgaliojimą. Konkrečiai, Parlamento narė galės patikėti savo balsą plenariniame posėdyje kitam savo pasirinktam Parlamento nariui nuo trijų mėnesių iki numatomos gimdymo datos iki šešių mėnesių po gimdymo. Tekstas priimtas 578 balsais už, 25 prieš ir 4 susilaikius. Tai paties Parlamento pasiūlymas, kurį dabar turi patvirtinti valstybės narės.
Šiuo metu Europos Parlamento narių statute nenumatyta jokio balsavimo pagal įgaliojimą mechanizmo. Todėl Parlamento narė, kuri gimdo, negali visapusiškai vykdyti savo mandato, jei jos nėra posėdžių salėje. 2023 m. visų politinių grupių Parlamento nariai prašė pripažinti vaiko priežiūros atostogas ir nuotolinio balsavimo galimybes. 2025 m. Parlamentas pradėjo Europos rinkimų akto peržiūrą, o Taryba atitinkamus pakeitimus priėmė 2026 m. gegužės mėn. Šiandien priimta rezoliucija užbaigia šį procesą, iš dalies keičiant Parlamento narių statutą.
Balso perdavimas kitam Parlamento nariuiParlamento narė galės patikėti savo balsą plenariniame posėdyje kitam savo pasirinktam Parlamento nariui. Šiuo metu tokio mechanizmo nėra.
Trijų mėnesių laikotarpis iki gimdymoBalsą bus galima perduoti nuo trijų mėnesių iki numatomos vaiko gimdymo datos.
Iki šešių mėnesių po gimdymoBalsą bus galima perduoti iki šešių mėnesių po gimdymo.
Parlamento narių statuto pakeitimasPrie rezoliucijos pridėtame reglamento projekte iš dalies keičiamas Europos Parlamento narių statutas, siekiant jame įtvirtinti šią teisę.
Kvietimas valstybėms narėmsParlamentas ragina valstybes nares patvirtinti Europos rinkimų akto pakeitimą ir greitai užbaigti būtinas procedūras.
Rezoliucija priimta 578 balsais už, 25 balsais prieš ir 4 susilaikius.
Ši priemonė leis Parlamento narėms toliau atstovauti savo rinkėjams gimdymo laikotarpiu, nepatiriant nuostolių dėl fizinio nebuvimo. Ja siekiama stiprinti lyčių lygybę Parlamente ir skatinti daugiau moterų kelti savo kandidatūras Europos rinkimuose. Piliečiams tai reiškia, kad jų rinkimų apygarda išliks atstovaujama net ir tuo atveju, jei jų Parlamento narė yra nėštumo ir gimdymo atostogose. Tekstą dar turi patvirtinti valstybės narės, kad jis įsigaliotų.
Europos Parlamentas 578 balsais už, 25 prieš ir 4 susilaikius priėmė savo paties statuto pakeitimą: europarlamentarė nuo šiol galės patikėti savo balsą plenariniame posėdyje kitam savo pasirinktam europarlamentarui nuo trijų mėnesių iki numatytos gimdymo datos iki šešių mėnesių po gimdymo. Tokio mechanizmo iki šiol nebuvo. Tačiau niekas dar netaikoma: Taryba turi priimti reglamentą, o valstybės narės patvirtinti Europos rinkimų akto pakeitimą.
Tekstas nesukuria europinės vaiko priežiūros atostogų sistemos ir nenustato visuotinio nuotolinio balsavimo. Jis į europarlamentarų statutą įrašo teisę, apribotą laiko atžvilgiu ir savo dalyku: europarlamentarė, kuri gimdo, gali perduoti savo balsą ir tik gimdymo laikotarpiu. Mandatas tebėra vykdomas, apygarda tebėra atstovaujama, tačiau politinis sprendimas perduodamas laisvai pasirinktam kolegai.
Šis pasirinkimas vietoj elektroninio balsavimo turi privalumą: jis išlieka atsekamas ir kontroliuojamas. Perduotas balsas yra identifikuojamas, priskiriamas įvardytam įgaliotiniui, o ne ištirpdomas techninėje sistemoje, už kurią niekas neatsakytų. Preambulėse nurodytas skaidrumas čia tėra politinis pagrindimas, o ne nauja prievolė, tačiau pats mechanizmas eina ta linkme.
Riba aiški: priemonė neapima plačiąja prasme suprantamų vaiko priežiūros atostogų, nei nebuvimo dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo. Tai tikslinis atsakas į konkrečią problemą, o ne parlamentinio mandato pertvarka.
Tikroji problema yra ne principas, o tvarkaraštis. Parlamentas priėmė teisėkūros rezoliuciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 223 straipsnio 2 dalį: Taryba turi priimti reglamentą, o valstybės narės pagal savo konstitucines taisykles patvirtinti rinkimų akto pakeitimą. Kol šie etapai neįveikti, jokia europarlamentarė negali perduoti savo balso.
O kiekvienas vėlavimo mėnuo turi nustatomą kainą: europarlamentarė, nebuvusi dėl gimdymo, palieka savo apygardą be balso balsavimų metu, o moterys, kurios dvejoja kandidatuoti, žino, kad taisyklė dar neįsigaliojusi. Parlamentas prašo valstybių narių veikti greitai; tai vienintelė teksto dalis, kuri priklauso nuo jų, ir būtent ji lems, ar ši teisė kada nors egzistuos.
Paprastesnis būdas būtų buvęs įrašyti mechanizmą tiesiogiai į Parlamento darbo tvarkos taisykles, neinant per statuto ir rinkimų akto pakeitimą. Pasirinkimas eiti sunkiuoju keliu atsiperka vėlavimu, o vėlavimas atsiperka prarastu atstovavimu.
578 balsais priimta teisė galioja tik tada, kai Taryba ir valstybės narės ją padaro taikomą.
Europos Parlamentas 578 balsais už, 25 prieš ir 4 susilaikius priėmė savo paties statuto pakeitimą: europarlamentarė nuo šiol galės patikėti savo balsą plenariniame posėdyje kitam savo pasirinktam europarlamentarui nuo trijų mėnesių iki numatytos gimdymo datos iki šešių mėnesių po gimdymo. Tokio mechanizmo iki šiol nebuvo. Tačiau niekas dar netaikoma: Taryba turi priimti reglamentą, o valstybės narės patvirtinti Europos rinkimų akto pakeitimą.
Tekstas nesukuria europinės vaiko priežiūros atostogų sistemos ir nenustato visuotinio nuotolinio balsavimo. Jis į europarlamentarų statutą įrašo teisę, apribotą laiko atžvilgiu ir savo dalyku: europarlamentarė, kuri gimdo, gali perduoti savo balsą ir tik gimdymo laikotarpiu. Mandatas tebėra vykdomas, apygarda tebėra atstovaujama, tačiau politinis sprendimas perduodamas laisvai pasirinktam kolegai.
Šis pasirinkimas vietoj elektroninio balsavimo turi privalumą: jis išlieka atsekamas ir kontroliuojamas. Perduotas balsas yra identifikuojamas, priskiriamas įvardytam įgaliotiniui, o ne ištirpdomas techninėje sistemoje, už kurią niekas neatsakytų. Preambulėse nurodytas skaidrumas čia tėra politinis pagrindimas, o ne nauja prievolė, tačiau pats mechanizmas eina ta linkme.
Riba aiški: priemonė neapima plačiąja prasme suprantamų vaiko priežiūros atostogų, nei nebuvimo dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo. Tai tikslinis atsakas į konkrečią problemą, o ne parlamentinio mandato pertvarka.
Tikroji problema yra ne principas, o tvarkaraštis. Parlamentas priėmė teisėkūros rezoliuciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 223 straipsnio 2 dalį: Taryba turi priimti reglamentą, o valstybės narės pagal savo konstitucines taisykles patvirtinti rinkimų akto pakeitimą. Kol šie etapai neįveikti, jokia europarlamentarė negali perduoti savo balso.
O kiekvienas vėlavimo mėnuo turi nustatomą kainą: europarlamentarė, nebuvusi dėl gimdymo, palieka savo apygardą be balso balsavimų metu, o moterys, kurios dvejoja kandidatuoti, žino, kad taisyklė dar neįsigaliojusi. Parlamentas prašo valstybių narių veikti greitai; tai vienintelė teksto dalis, kuri priklauso nuo jų, ir būtent ji lems, ar ši teisė kada nors egzistuos.
Paprastesnis būdas būtų buvęs įrašyti mechanizmą tiesiogiai į Parlamento darbo tvarkos taisykles, neinant per statuto ir rinkimų akto pakeitimą. Pasirinkimas eiti sunkiuoju keliu atsiperka vėlavimu, o vėlavimas atsiperka prarastu atstovavimu.
578 balsais priimta teisė galioja tik tada, kai Taryba ir valstybės narės ją padaro taikomą.