Europos Parlamentas nusprendė panaikinti Vengrijos nario András Tivadar Kulja parlamentinį imunitetą, susijusį su baudžiamąja byla dėl šmeižto, kurią jam Vengrijoje iškėlė privatus ieškovas. Šis sprendimas leidžia Vengrijos institucijoms tęsti bylą. Balsuota pakeliant rankas, individualiai balsų neskaičiuojant. Tai ne įstatymas, o vidinis Parlamento sprendimas.
András Tivadar Kulja, išrinktas į Europos Parlamentą 2024 m. birželį, yra privataus ieškovo kaltinamas šmeižtu dėl 2025 m. liepos 31 d. įrašo Facebook. 2025 m. gruodžio 11 d. Peštos centrinis apylinkės teismas paprašė panaikinti jo imunitetą. Parlamentas išklausė suinteresuotąjį asmenį 2026 m. rugsėjo 28 d. prieš priimdamas sprendimą.
Kulja imunitetas panaikintasEuropos Parlamentas panaikina András Tivadar Kulja parlamentinį imunitetą, taip leisdamas baudžiamajai bylai dėl šmeižto tęstis Vengrijoje.
Neatidėliotinas sprendimo perdavimasEuropos Parlamento Pirmininkė įpareigojama nedelsiant perduoti sprendimą kompetentingai Vengrijos teisminei institucijai ir András Tivadar Kulja.
Taikymo sritis apsiriboja baudžiamąja bylaŠis imuniteto panaikinimas susijęs tik su privataus ieškovo iškelta byla dėl tariamų šmeižto veiksmų, padarytų 2025 m. Jis jokiu būdu nenulemia p. Kulja kaltės ar nekaltumo.
Sprendimas priimtas pakeliant rankas. Individualus balsų skaičiavimas neprieinamas.
Vengrijos piliečiams šis sprendimas reiškia, kad teisingumo sistema dabar gali nagrinėti šmeižto skundą prieš Europos Parlamento narį, o parlamentinis imunitetas tam netrukdys. Tai iliustruoja, kad imunitetas saugo parlamentinių funkcijų vykdymą, o ne patį asmenį. Byla bus tęsiama Vengrijos teismuose.
Europos Parlamentas panaikino Vengrijos europarlamentaro Andrášo Tivadaro Kuljos imunitetą, susijusį su privačiu ieškiniu dėl šmeižto. Šis sprendimas primena, kad imunitetas saugo parlamentaro funkciją, o ne patį asmenį.
Parlamentinis imunitetas nėra asmeninis skydas. Jis egzistuoja tam, kad užtikrintų, jog parlamentarai galėtų reikšti savo nuomonę ir balsuoti nebijodami bauginančių baudžiamųjų persekiojimų. Šiuo atveju Parlamentas nusprendė, kad ginčijama publikacija, 2025 m. liepos 31 d. „Facebook“ žinutė, kurioje teigiama, kad viešosios lėšos, susijusios su medicinos įrangos pirkimais, galėjo atitekti šeimos įmonei, nepatenka į parlamentinių funkcijų vykdymą pagal Protokolo Nr. 7 8 straipsnį. Prašymą panaikinti imunitetą pateikė Pešto centrinis apylinkės teismas, gavęs privatų ieškovo skundą, o ne politinė institucija. Todėl Parlamentas laikėsi įprastos procedūros: 2026 m. rugsėjo 28 d. išklausė suinteresuotąjį asmenį, o paskui, balsuojant pakeliant rankas, nusprendė panaikinti imunitetą.
Šis sprendimas turi konkrečių pasekmių: Vengrijos teisingumas galės nagrinėti ieškinį iš esmės. Piliečiams tai reiškia, kad joks Europos Parlamento narys negali išvengti įprastos baudžiamosios procedūros, remdamasis imunitetu, kuris neapima šmeižikiškų pareiškimų. Tai gera žinia teisinės valstybės principui: imunitetas turi likti griežtai apibrėžta išimtimi, o ne diskrecine privilegija.
Parlamentas galėjo grąžinti prašymą Teisės reikalų komitetui išsamesniam nagrinėjimui, tačiau pasirinko greitai priimti sprendimą. Taip jis siunčia aiškų signalą: kaltinimai korupcija ar favoritizmu turi būti nagrinėjami teismuose, o parlamentarai turi atsiskaityti kaip ir visi piliečiai. Šmeižto byla turės įrodyti, ar pareiškimai buvo pagrįsti, ar ne. Niekas Parlamento sprendime nenulemia bylos baigties.
Balsavimas pakeliant rankas neleidžia sužinoti, kaip balsai pasiskirstė pagal politines grupes. Dėl to galima apgailestauti: klausimu, susijusiu su imunitetu ir saviraiškos laisve, skaidrumas būtų buvęs pageidautinas. Rinkėjai turi teisę žinoti, kas palaikė imuniteto panaikinimą, o kas tam prieštaravo. Vardinis balsavimas būtų leidęs tai kontroliuoti. Tai ne smulkmena: parlamentinis imunitetas yra galingas mechanizmas, o jo naudojimas turi būti atsekamas.
Vis dėlto pats sprendimas atitinka subsidiarumo logiką: ginčą turi spręsti Vengrijos teisingumas, o ne Europos institucija. Parlamentas tik pašalino procedūrinę kliūtį, nesisakydamas dėl bylos esmės. Tai teisingas požiūris. Alternatyva būtų buvusi perduoti bylą Teisės reikalų komitetui ilgesniam nagrinėjimui, tačiau tai būtų atidėję procedūrą, kuri jau trunka daugiau nei metus. Greitumas šiuo atveju tarnauja teisingumui.
Imunitetas nėra asmeninė privilegija: jis saugo funkciją, o ne asmenį.
Europos Parlamentas panaikino Vengrijos europarlamentaro Andrášo Tivadaro Kuljos imunitetą, susijusį su privačiu ieškiniu dėl šmeižto. Šis sprendimas primena, kad imunitetas saugo parlamentaro funkciją, o ne patį asmenį.
Parlamentinis imunitetas nėra asmeninis skydas. Jis egzistuoja tam, kad užtikrintų, jog parlamentarai galėtų reikšti savo nuomonę ir balsuoti nebijodami bauginančių baudžiamųjų persekiojimų. Šiuo atveju Parlamentas nusprendė, kad ginčijama publikacija, 2025 m. liepos 31 d. „Facebook“ žinutė, kurioje teigiama, kad viešosios lėšos, susijusios su medicinos įrangos pirkimais, galėjo atitekti šeimos įmonei, nepatenka į parlamentinių funkcijų vykdymą pagal Protokolo Nr. 7 8 straipsnį. Prašymą panaikinti imunitetą pateikė Pešto centrinis apylinkės teismas, gavęs privatų ieškovo skundą, o ne politinė institucija. Todėl Parlamentas laikėsi įprastos procedūros: 2026 m. rugsėjo 28 d. išklausė suinteresuotąjį asmenį, o paskui, balsuojant pakeliant rankas, nusprendė panaikinti imunitetą.
Šis sprendimas turi konkrečių pasekmių: Vengrijos teisingumas galės nagrinėti ieškinį iš esmės. Piliečiams tai reiškia, kad joks Europos Parlamento narys negali išvengti įprastos baudžiamosios procedūros, remdamasis imunitetu, kuris neapima šmeižikiškų pareiškimų. Tai gera žinia teisinės valstybės principui: imunitetas turi likti griežtai apibrėžta išimtimi, o ne diskrecine privilegija.
Parlamentas galėjo grąžinti prašymą Teisės reikalų komitetui išsamesniam nagrinėjimui, tačiau pasirinko greitai priimti sprendimą. Taip jis siunčia aiškų signalą: kaltinimai korupcija ar favoritizmu turi būti nagrinėjami teismuose, o parlamentarai turi atsiskaityti kaip ir visi piliečiai. Šmeižto byla turės įrodyti, ar pareiškimai buvo pagrįsti, ar ne. Niekas Parlamento sprendime nenulemia bylos baigties.
Balsavimas pakeliant rankas neleidžia sužinoti, kaip balsai pasiskirstė pagal politines grupes. Dėl to galima apgailestauti: klausimu, susijusiu su imunitetu ir saviraiškos laisve, skaidrumas būtų buvęs pageidautinas. Rinkėjai turi teisę žinoti, kas palaikė imuniteto panaikinimą, o kas tam prieštaravo. Vardinis balsavimas būtų leidęs tai kontroliuoti. Tai ne smulkmena: parlamentinis imunitetas yra galingas mechanizmas, o jo naudojimas turi būti atsekamas.
Vis dėlto pats sprendimas atitinka subsidiarumo logiką: ginčą turi spręsti Vengrijos teisingumas, o ne Europos institucija. Parlamentas tik pašalino procedūrinę kliūtį, nesisakydamas dėl bylos esmės. Tai teisingas požiūris. Alternatyva būtų buvusi perduoti bylą Teisės reikalų komitetui ilgesniam nagrinėjimui, tačiau tai būtų atidėję procedūrą, kuri jau trunka daugiau nei metus. Greitumas šiuo atveju tarnauja teisingumui.
Imunitetas nėra asmeninė privilegija: jis saugo funkciją, o ne asmenį.