Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje prašo Komisijos ir valstybių narių geriau pripažinti profesinį mokymą ir jį finansuoti. Jis visų pirma ragina nustatyti Europos tikslą dėl dalyvavimo šiose programose ir jų sėkmingo baigimo, taip pat geresnę prieigą prie stipendijų ir judumo. Šis tekstas nėra įstatymas: jis išreiškia politinę Parlamento poziciją ir nesukuria jokių teisinių įsipareigojimų.
Komisija pristatė savo įgūdžių sąjungos iniciatyvą, kuria siekiama, kad profesinis mokymas būtų vertinamas taip pat kaip aukštasis išsilavinimas. Parlamentas norėjo patikslinti savo lūkesčius prieš tai, kai Komisija pasiūlys būsimą Europos švietimo ir profesinio mokymo strategiją. Jis prašo, kad profesinio mokymo keliai būtų geriau vertinami, finansuojami ir prieinami, ypač moterims, neįgaliesiems ir nepalankioje padėtyje esantiems besimokantiesiems.
Europos tikslas dėl profesinio mokymoParlamentas prašo Komisijos papildyti esamą tikslą dėl aukštojo išsilavinimo absolventų dalies ne mažiau ambicingu tikslu dėl dalyvavimo pradiniame profesiniame mokyme ir jo sėkmingo baigimo. Jis taip pat nori, kad dabartinis aukštojo išsilavinimo tikslas aiškiai pripažintų aukštojo lygio profesinio mokymo indėlį.
Daugiau Erasmus+ lėšų profesiniam mokymuiJis ragina padidinti Erasmus+ biudžeto dalį, skiriamą profesiniam mokymui, siekiant paremti tikslą, kad iki 2030 m. 12 % šių programų besimokančiųjų dalyvautų judumo veikloje. Judumo stipendijos turėtų būti apskaičiuojamos pagal faktines pragyvenimo išlaidas priimančiojoje šalyje.
Esamos paramos išplėtimas besimokantiesiemsValstybės narės raginamos išplėsti profesinio mokymo besimokantiesiems jau aukštajam išsilavinimui numatytas finansinės paramos priemones ir studento korteles, o ne kurti atskiras sistemas. Tinkamumo taisyklės turėtų būti parengtos įtraukiai, neatskiriant abiejų kelių.
Automatinis diplomų pripažinimasParlamentas ragina sukurti bendrą Europos sistemą, užtikrinančią automatinį diplomų ir užsienyje vykdant judumą, atliekant praktiką ar mokymąsi įgytų kompetencijų pripažinimą. Jis taip pat prašo saugių ir patikrinamų skaitmeninių sertifikatų profesinėms kvalifikacijoms.
Kova su nelygybe prieigos srityjeJis ragina valstybes nares mažinti moterų ir vyrų skirtumą renkantis studijų kryptį, ypač mokslo ir technologijų srityse, ir gerinti profesinio mokymo prieinamumą neįgaliesiems ir nepalankioje padėtyje esantiems besimokantiesiems. Jis prašo Komisijos įvertinti diskriminaciją dėl išsilavinimo lygio.
Rezoliucija priimta 504 balsais už, 63 prieš ir 99 susilaikius.
Jei lankote ar ketinate lankyti profesinį mokymą, Parlamentas prašo, kad jūsų kelias būtų geriau pripažįstamas ir finansuojamas, o parama ir stipendijos atitiktų universitetų studentams skirtas priemones. Užsienyje įgyti diplomai ir kompetencijos ilgainiui turėtų būti pripažįstami lengviau. Tačiau šie prašymai kol kas nėra privalomi: jie skirti Komisijai ir valstybėms narėms, kurios nuspręs dėl tolesnių veiksmų.
Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje prašoma profesinį rengimą traktuoti kaip lygiavertį aukštajam mokslui: europinis dalyvavimo ir sėkmės tikslas, suderintos stipendijos, automatinis diplomų pripažinimas. Signalas teisingas. Belieka išsiaiškinti, ar lygybė bus pasiekta per pripažinimą, ar per popierizmą.
Diagnozė tvirta: daugelyje valstybių narių profesinio rengimo mokinys gauna mažiau valstybės paramos nei universiteto studentas. Parlamentas prašo išplėsti esamas priemones (stipendijas, studento pažymėjimus, prieigą prie valstybės tarnybos) profesinio rengimo besimokantiesiems, nekuriant atskirų sistemų. Tai teisingas metodas: jis išvengia naujo langelio, naujos formos, naujo termino.
Tačiau rezoliucija tuo nesibaigia. Ji kviečia Komisiją pridėti europinį tikslą dėl dalyvavimo ir sėkmės pradiniame profesiniame rengime, greta esamo tikslo dėl aukštojo mokslo absolventų. Tikslas nėra neutralus: jis tampa finansavimo kriterijumi, rodiklių lentele, sąlyga. Valstybės narės, kurioms jau sunku pasiekti universiteto tikslą, paveldės papildomą siekį, o jų sunkumų priežastys (orientavimas, programų kokybė, darbo rinka) nebus sprendžiamos.
Parlamentas taip pat prašo profesinių kvalifikacijų pripažinimo konvencijos pagal Kopenhagos procesą ir saugių skaitmeninių sertifikatų. Automatinis pripažinimas yra tikra svirtis: jis mažina judumo kainą besimokančiajam ir darbdaviui. Tik reikia, kad kriterijai būtų aiškūs, o tarpusavio pasitikėjimas remtųsi patikrinamais pasiekimais, o ne nauja agentūra.
Rezoliucijoje raginama padidinti Erasmus+ paketą, kad profesinis rengimas iki 2030 m. pasiektų 12 proc. judumo. Niekas neginčija tikslo. Tačiau didinti biudžetą nesupaprastinus procedūrų reiškia laistyti sistemą, kuri jau atbaido MVĮ: pasiųsti mokinį į užsienį mažai įmonei yra formų kalnas ir reikia rasti pakaitalą. Parlamentas tai pripažįsta ir prašo supaprastinti Erasmus Without Paper ir Europos studento kortelę. Reikia eiti toliau: panaikinti pasikartojančias patikras, o ne tik jas skaitmeninti.
Galiausiai tekstas kviečia Komisiją ištirti dirbtinio intelekto taikymą kompetencijų sertifikavimui. Naudinga skaidrumui, su sąlyga, kad galutinį sprendimą priims žmogus ir darbdavys netaps algoritmo klientu. Liberali alternatyva paprasta: leisti darbdaviams ir regionams apibrėžti reikalingas kompetencijas, tiesiogiai finansuoti besimokančiuosius ir leisti automatiniam pripažinimui kurtis per pasitikėjimą tarp institucijų, o ne per dar vieną europinį tikslą.
Pagarbos lygybė nėra paskelbiama europinio tikslo: ji iškovojama, kai profesinis diplomas atveria tas pačias duris kaip universiteto diplomas, nereikalaujant papildomos formos.
Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje prašoma profesinį rengimą traktuoti kaip lygiavertį aukštajam mokslui: europinis dalyvavimo ir sėkmės tikslas, suderintos stipendijos, automatinis diplomų pripažinimas. Signalas teisingas. Belieka išsiaiškinti, ar lygybė bus pasiekta per pripažinimą, ar per popierizmą.
Diagnozė tvirta: daugelyje valstybių narių profesinio rengimo mokinys gauna mažiau valstybės paramos nei universiteto studentas. Parlamentas prašo išplėsti esamas priemones (stipendijas, studento pažymėjimus, prieigą prie valstybės tarnybos) profesinio rengimo besimokantiesiems, nekuriant atskirų sistemų. Tai teisingas metodas: jis išvengia naujo langelio, naujos formos, naujo termino.
Tačiau rezoliucija tuo nesibaigia. Ji kviečia Komisiją pridėti europinį tikslą dėl dalyvavimo ir sėkmės pradiniame profesiniame rengime, greta esamo tikslo dėl aukštojo mokslo absolventų. Tikslas nėra neutralus: jis tampa finansavimo kriterijumi, rodiklių lentele, sąlyga. Valstybės narės, kurioms jau sunku pasiekti universiteto tikslą, paveldės papildomą siekį, o jų sunkumų priežastys (orientavimas, programų kokybė, darbo rinka) nebus sprendžiamos.
Parlamentas taip pat prašo profesinių kvalifikacijų pripažinimo konvencijos pagal Kopenhagos procesą ir saugių skaitmeninių sertifikatų. Automatinis pripažinimas yra tikra svirtis: jis mažina judumo kainą besimokančiajam ir darbdaviui. Tik reikia, kad kriterijai būtų aiškūs, o tarpusavio pasitikėjimas remtųsi patikrinamais pasiekimais, o ne nauja agentūra.
Rezoliucijoje raginama padidinti Erasmus+ paketą, kad profesinis rengimas iki 2030 m. pasiektų 12 proc. judumo. Niekas neginčija tikslo. Tačiau didinti biudžetą nesupaprastinus procedūrų reiškia laistyti sistemą, kuri jau atbaido MVĮ: pasiųsti mokinį į užsienį mažai įmonei yra formų kalnas ir reikia rasti pakaitalą. Parlamentas tai pripažįsta ir prašo supaprastinti Erasmus Without Paper ir Europos studento kortelę. Reikia eiti toliau: panaikinti pasikartojančias patikras, o ne tik jas skaitmeninti.
Galiausiai tekstas kviečia Komisiją ištirti dirbtinio intelekto taikymą kompetencijų sertifikavimui. Naudinga skaidrumui, su sąlyga, kad galutinį sprendimą priims žmogus ir darbdavys netaps algoritmo klientu. Liberali alternatyva paprasta: leisti darbdaviams ir regionams apibrėžti reikalingas kompetencijas, tiesiogiai finansuoti besimokančiuosius ir leisti automatiniam pripažinimui kurtis per pasitikėjimą tarp institucijų, o ne per dar vieną europinį tikslą.
Pagarbos lygybė nėra paskelbiama europinio tikslo: ji iškovojama, kai profesinis diplomas atveria tas pačias duris kaip universiteto diplomas, nereikalaujant papildomos formos.
