Europos Sąjungos biudžeto reforma: ateities finansavimo gairės

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos Sąjungos biudžeto sistemos reformos. Šis tekstas svarstomas dabar, nes dabartinis daugiametis finansinis planas baigiasi 2027 metais, ir reikia pasiruošti kitam finansavimo laikotarpiui. Rezoliucija liečia visus ES gyventojus ir įmones, naudojančias ES finansavimą.

Kontekstas ir tikslai

Rezoliucija remiasi ES veiklos sutarties 311, 312, 323 ir 324 straipsniais, taip pat dabartiniu daugiamečiu finansiniu planu 2021-2027 m. Pagrindiniai tikslai - užtikrinti ES pakankamus finansavimo šaltinius, pagerinti biudžeto lankstumą krizės metu ir skatinti ekonominę konvergenciją.

Pagrindiniai veiksmai

• Naujų nuosavų išteklių sistemos įdiegimas, įskaitant skaitmeninę ekonomiką ir aplinkai palankius mechanizmus
• Biudžeto lankstumo didinimas greitai reaguoti į krizes ir nenumatytas išlaidas
• Investicijų sutelkimas į žaliąją ir skaitmeninę perėjimą, taip pat socialinę atkūrimą
• Struktūrų tobulinimas, užtikrinantis efektyvų lėšų panaudojimą ir rezultatų stebėseną
• Starpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas biudžeto valdyme

Laiko planas ir įgyvendinimas

Pasiūlymai bus įgyvendinti po dabartinio daugiamečio finansinio plano pabaigos 2027 metais. Biudžeto valdymą vykdys Europos Komisija bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, o galutinius sprendimus priims Europos Parlamentas ir Taryba. Kontrolę vykdys Europos Audito Rūmai.

Poveikis piliečiams ir dalyviams

Reforma numato didesnį ES lėšų prieinamumą regioninei plėtrai, mokslui ir inovacijoms. Įmonės galės naudotis investicijomis į žaliąsias technologijas, o gyventojai - iš socialinių programų. Reikia atsižvelgti, kad kai kurios reformos gali paveikti valstybių įmokas į biudžetą.