Europos Parlamentas patvirtino Tarybos poziciją dėl 2026 m. taisomojo biudžeto Nr. 2/2026, kuriuo mokėjimai didinami 8,004 mlrd. eurų, iš jų 5,4 mlrd. sanglaudai ir 2,2 mlrd. BŽŪP strateginiams planams. Tekstas priimtas galutinai ir bus paskelbtas Oficialiajame leidinyje. Juo taip pat numatoma 53 etatai paskolai Ukrainai ir 300 mln. eurų padidintas žemės ūkio rezervas.
2026 m. Sąjungos biudžetui buvo daromas spaudimas: 2025 m. susikaupę mokėjimų įsiskolinimai sanglaudos srityje ir spartesnis programų įgyvendinimas sukūrė pinigų srautų poreikius. Komisija pasiūlė taisomąjį biudžetą pajamoms ir išlaidoms pakoreguoti. Parlamentas patvirtino Tarybos poziciją, ir tai užbaigia šio taisomojo biudžeto biudžeto procedūrą.
Sanglaudos mokėjimai +5,4 mlrd.Sanglaudos programų mokėjimų asignavimai nuo pradinio lygio padidinami 5,4 mlrd. eurų, kad paramos gavėjams ir regionams būtų sumokėta greičiau.
BŽŪP mokėjimai +2,2 mlrd.BŽŪP strateginių planų (EŽŪFKP) mokėjimų asignavimai padidinami 2,2 mlrd. eurų, siekiant remti ūkininkus ir kaimo plėtrą.
Žemės ūkio rezervas +300 mln.Žemės ūkio rezervas padidinamas 300 mln. eurų, kad būtų galima padėti ūkininkams, susiduriantiems su dideliu likvidumo trūkumu, o Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) padidinamas 140 mln. eurų.
53 etatai paskolai UkrainaiUkrainos paramos paskolos valdymui reikia 53 etatų, iš kurių 41 viršija nuolatinius darbuotojų skaičius, o numatomas poveikis biudžetui 2026 m. šešiems mėnesiams siekia 3,2 mln. eurų.
Pajamos: +4,36 mlrd. BNPValstybių narių įmokos, grindžiamos bendromis nacionalinėmis pajamomis (BNP), padidinamos 4 364,9 mln. eurų, palyginti su 2026 m. taisomuoju biudžetu Nr. 1/2026, o nuosavi ištekliai, išskyrus BNP, padidinami 2 997,9 mln. eurų.
Parlamentas priėmė tekstą 440 balsų už, 127 prieš ir 104 susilaikius (elektroninis balsavimas vardiniu būdu).
Praktiškai regionai ir ūkininkai 2026 m. gaus greitesnius ir didesnius mokėjimus: papildomus 5,4 mlrd. eurų sanglaudai ir 2,2 mlrd. BŽŪP strateginiams planams. Žemės ūkio rezervas padidinamas 300 mln. eurų krizėms įveikti. ES biudžetas taip pat pakoreguotas finansuoti paskolą Ukrainai, skiriant 53 etatus ir 1 mln. eurų paramos išlaidų. Valstybės narės daugiau prisidės per BNP išteklius, papildomai 4,36 mlrd. eurų. Tekstas priimtas galutinai ir bus paskelbtas Oficialiajame leidinyje.
Priimtas 2026 m. taisomasis biudžetas Nr. 2: 8,004 mlrd. eurų papildomų mokėjimų, iš jų 5,4 mlrd. sanglaudai ir 2,2 mlrd. BŽŪP strateginiams planams. Regionai ir ūkininkai pinigus gaus greičiau, tačiau sąskaita tenka valstybėms narėms per BNP įnašų šaltinį, 4,36 mlrd. eurų. Parlamentas pritaria ir netaiso mechanizmo, dėl kurio nacionalinis mokesčių mokėtojas tampa likutiniu kiekvieno nukrypimo finansuotoju.
2025 m. sanglaudos mokėjimų įsiskolinimas kartu su spartėjančiu įgyvendinimu daro spaudimą 2026 m. biudžetui. Todėl Komisija siūlo padidinti mokėjimus 8 mlrd. eurų. Parlamentas pritaria ir džiaugiasi įgyvendinimo pažanga. Bet kas moka? Valstybės narės per BNP įnašų šaltinį, 4,3649 mlrd. eurų daugiau nei 2026 m. taisomajame biudžete Nr. 1. Regionai ir ūkininkai pinigus gauna greičiau, ir tai gera žinia jų pinigų srautams. Blogoji žinia ta, kad šis atotrūkio mažinimas neištaiso priežasties: standaus metinio biudžeto, prastai suderintų daugiametės programos ir Komisijos, kuri kasdien valdo pinigų srautus.
Mechanizmas paprastas: kai mokėjimai vėluoja, lėšos kaupiasi; kai jie spartėja, reikia naujų pinigų. Valstybės narės šaukiamos į pagalbą neturėdamos jokios veiksmų laisvės nei dėl grafiko, nei dėl sumų. Subsidiarumu grindžiamas požiūris būtų leidęs nacionalinėms ir regioninėms valdymo institucijoms prisiimti atsakomybę už mokėjimų grafikus, su nuspėjamomis sumomis ir aiškiomis perkėlimo taisyklėmis, o ne centralizuoti pinigų srautus Briuselyje ir persiųsti sąskaitą sostinėms.
Paramos Ukrainai paskola reikalauja naujos finansinės ir teisinės kompetencijos. Komisija prašo 53 etatų, iš jų 41 ne etatinių darbuotojų, už 3,2 mln. eurų per šešis 2026 m. mėnesius. Parlamentas tai priima žiniai ir pabrėžia, kad savanoriško etatų skaičiaus išlaikymo principas pasirodė esąs žalingas. Jis teisus tai sakydamas: institucija, gaunanti naują užduotį, turi galėti samdyti darbuotojus, kitaip ji atitraukia darbuotojus nuo kitų užduočių. Tačiau reikia klausti ir kodėl tokia struktūra apskritai reikalinga. Valstybių narių garantuotą paskolą galėtų valdyti viešasis bankas arba Europos investicijų bankas, su mažesnėmis administracinėmis sąnaudomis ir aiškia atsakomybe. Komisija renkasi internalizavimą, o tai plečia jos kompetenciją ir biudžetą.
Šios išlaidos finansuojamos mobilizuojant lankstumo priemonę (1 mln. eurų) ir vienos maržos mechanizmą (3,2 mln. eurų). Kitaip tariant, imamos esamos, jau ir taip labai menkos maržos. Parlamentas tuo pagrįstai nerimauja, bet nesiūlo mažinti apimčių. Jis prašo naujų nuosavų išteklių, iki 60 mlrd. eurų per metus. Tai politinė pozicija, o ne veiklos taisyklė. Liberali alternatyva būtų buvusi susieti šias išlaidas su lygiaverčiu sutaupymu kitose eilutėse arba finansuoti jas vidiniu perskirstymu, o ne naujais Europos mokesčiais.
Regionai ir ūkininkai pinigus gauna greičiau, bet valstybės narės moka daugiau ir niekada negali užginčyti mechanizmo.
Priimtas 2026 m. taisomasis biudžetas Nr. 2: 8,004 mlrd. eurų papildomų mokėjimų, iš jų 5,4 mlrd. sanglaudai ir 2,2 mlrd. BŽŪP strateginiams planams. Regionai ir ūkininkai pinigus gaus greičiau, tačiau sąskaita tenka valstybėms narėms per BNP įnašų šaltinį, 4,36 mlrd. eurų. Parlamentas pritaria ir netaiso mechanizmo, dėl kurio nacionalinis mokesčių mokėtojas tampa likutiniu kiekvieno nukrypimo finansuotoju.
2025 m. sanglaudos mokėjimų įsiskolinimas kartu su spartėjančiu įgyvendinimu daro spaudimą 2026 m. biudžetui. Todėl Komisija siūlo padidinti mokėjimus 8 mlrd. eurų. Parlamentas pritaria ir džiaugiasi įgyvendinimo pažanga. Bet kas moka? Valstybės narės per BNP įnašų šaltinį, 4,3649 mlrd. eurų daugiau nei 2026 m. taisomajame biudžete Nr. 1. Regionai ir ūkininkai pinigus gauna greičiau, ir tai gera žinia jų pinigų srautams. Blogoji žinia ta, kad šis atotrūkio mažinimas neištaiso priežasties: standaus metinio biudžeto, prastai suderintų daugiametės programos ir Komisijos, kuri kasdien valdo pinigų srautus.
Mechanizmas paprastas: kai mokėjimai vėluoja, lėšos kaupiasi; kai jie spartėja, reikia naujų pinigų. Valstybės narės šaukiamos į pagalbą neturėdamos jokios veiksmų laisvės nei dėl grafiko, nei dėl sumų. Subsidiarumu grindžiamas požiūris būtų leidęs nacionalinėms ir regioninėms valdymo institucijoms prisiimti atsakomybę už mokėjimų grafikus, su nuspėjamomis sumomis ir aiškiomis perkėlimo taisyklėmis, o ne centralizuoti pinigų srautus Briuselyje ir persiųsti sąskaitą sostinėms.
Paramos Ukrainai paskola reikalauja naujos finansinės ir teisinės kompetencijos. Komisija prašo 53 etatų, iš jų 41 ne etatinių darbuotojų, už 3,2 mln. eurų per šešis 2026 m. mėnesius. Parlamentas tai priima žiniai ir pabrėžia, kad savanoriško etatų skaičiaus išlaikymo principas pasirodė esąs žalingas. Jis teisus tai sakydamas: institucija, gaunanti naują užduotį, turi galėti samdyti darbuotojus, kitaip ji atitraukia darbuotojus nuo kitų užduočių. Tačiau reikia klausti ir kodėl tokia struktūra apskritai reikalinga. Valstybių narių garantuotą paskolą galėtų valdyti viešasis bankas arba Europos investicijų bankas, su mažesnėmis administracinėmis sąnaudomis ir aiškia atsakomybe. Komisija renkasi internalizavimą, o tai plečia jos kompetenciją ir biudžetą.
Šios išlaidos finansuojamos mobilizuojant lankstumo priemonę (1 mln. eurų) ir vienos maržos mechanizmą (3,2 mln. eurų). Kitaip tariant, imamos esamos, jau ir taip labai menkos maržos. Parlamentas tuo pagrįstai nerimauja, bet nesiūlo mažinti apimčių. Jis prašo naujų nuosavų išteklių, iki 60 mlrd. eurų per metus. Tai politinė pozicija, o ne veiklos taisyklė. Liberali alternatyva būtų buvusi susieti šias išlaidas su lygiaverčiu sutaupymu kitose eilutėse arba finansuoti jas vidiniu perskirstymu, o ne naujais Europos mokesčiais.
Regionai ir ūkininkai pinigus gauna greičiau, bet valstybės narės moka daugiau ir niekada negali užginčyti mechanizmo.