Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria prašoma pereiti prie Baltijos jūros žuvų išteklių atkūrimo ir atstatymo etapo, numatant galimybę sustabdyti tam tikrų išteklių tikslinę žvejybą. Jis taip pat ragina sukurti specialų fondą Baltijos žvejybos atkūrimui ir pertvarkai, taip pat įvertinti ir galbūt persvarstyti dabartinį valdymo planą. Tekstas nėra įstatymas: juo prašoma Komisijos ir valstybių narių imtis veiksmų.
Daugiametis Baltijos jūros planas nuo 2016 m. reglamentuoja menkių, silkės ir šprotų valdymą. Nepaisant šio plano, keli ištekliai ir toliau mažėja, o 2019 m. uždraudus tikslinę menkių žvejybą buvo pakenkta pakrančių bendruomenėms. Parlamentas mano, kad paprasto plano įgyvendinimo etapo nebeužtenka ir reikia pereiti prie išteklių atkūrimo logikos, kartu teikiant ekonominę paramą nukentėjusiems žvejams.
Pereiti prie išteklių atkūrimoKomisija ir valstybės narės raginamos atsisakyti vien tik dabartinio plano įgyvendinimo ir pradėti žuvininkystės išteklių atkūrimo ir atstatymo etapą, remiantis geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.
Prireikus sustabdyti tikslinę žvejybąRemiantis moksliniais duomenimis, turėtų būti svarstomos taisomosios priemonės, pavyzdžiui, tam tikrų Baltijos išteklių tikslinės žvejybos sustabdymas, numatytas daugiamečiame plane, kartu vengiant pakenkti pakrančių bendruomenių socialiniam ir ekonominiam stabilumui.
Sukurti Baltijos fondąKomisija raginama sukurti fondą, skirtą Baltijos jūros žvejybos atkūrimui ir pertvarkai, siekiant finansuoti laivyno restruktūrizavimą, technologinį modernizavimą, nuostolių, patirtų dėl žvejybos draudimų, kompensavimą ir pakrančių bendruomenių išsaugojimą.
Remti nukentėjusius žvejusPrašoma socialinės ir finansinės paramos, teikiant laikiną kompensaciją ir paramą pertvarkai žvejams, paramos programose aiškiai atskiriant laikiną žvejybos nutraukimą nuo visiško nutraukimo.
Persvarstyti valdymo planąKomisija raginama pradėti daugiamečio Baltijos jūros plano vertinimą ir galimą persvarstymą, siekiant pagerinti jo aiškumą, nuoseklumą ir praktinį taikymą, taip pat įvertinti, ar įtraukti lašišas ir upėtakius į aprėptų išteklių sąrašą.
Parlamentas priėmė rezoliuciją 2026 m. gegužės 21 d. elektroniniu vardiniu balsavimu: 337 balsai už, 178 prieš ir 44 susilaikiusieji.
Baltijos žvejams ir pakrančių bendruomenėms ši rezoliucija atveria kelią į specialią finansinę paramą ir kompensacijas už nuostolius, susijusius su žvejybos uždraudimu. Joje taip pat prašoma, kad būsimi sprendimai dėl kvotų būtų priimami remiantis moksliniais duomenimis ir atsižvelgiant į socialines bei ekonomines realijas. Vartotojams ja siekiama išsaugoti ilgalaikį Baltijos žuvų, visų pirma silkės ir šprotų, prieinamumą, kartu vengiant išteklių žlugimo. Tekstas nėra įstatymas: Komisija ir valstybės narės turės įgyvendinti šiuos prašymus, kad jie virstų konkrečiais veiksmais.
Europos Parlamentas prašo pereiti nuo paprasto daugiametės Baltijos jūros plano įgyvendinimo prie išteklių atkūrimo etapo, galimai sustabdant tikslinę žvejybą ir įsteigiant tam skirtą fondą. Popieriuje 2026 m. gegužės 21 d. priimta rezoliucija, už kurią balsavo 337, prieš 178, susilaikė 44, skelbia apie skubą. Iš tikrųjų ji daugiausia prideda reikalavimų Komisijai ir valstybėms narėms, kurios nesugebėjo įgyvendinti esamo plano. Problema ne diagnozė, o instrumentas.
Baltijos jūros daugiametis planas nuo 2016 m. reglamentuoja menkių, silkės ir šprotų valdymą. Jame jau numatytos taisomosios priemonės, orientaciniai lygiai ir eksploatavimo taisyklės. Parlamentas konstatuoja, kad keli ištekliai ir toliau mažėja, ir prašo eiti toliau. Tačiau jis nepasako, kodėl esamos priemonės neveikė. Atsakymas vis dėlto paprastas: kasmetiniai Tarybos sprendimai dėl kvotų nuolat ignoravo mokslinius patarimus, o valstybės narės neskirdavo baudų už pažeidimus. Fondo ir naujo etapo pridėjimas šio mechanizmo neištaiso. Jei Taryba ir toliau nustatys sugavimus virš ICES rekomendacijų, joks fondas neatkurs išteklių.
Rezoliucija taip pat prašo, kad Komisija, sutarčių sergėtoja, imtųsi veiksmų, kai Taryba ir valstybės narės pažeidžia plano taisykles. Tai vienintelė patikima svirtis. Tačiau ji reikalauja politinės valios, kurios tos pačios valstybės narės iki šiol neparodė. Parlamentas teisingai primygtinai reikalauja, bet turėtų savo paramą sieti su veiksmais, o ne su pareiškimais.
Fondo Baltijos jūros žvejybos atkūrimui ir perėjimui sukūrimas pateikiamas kaip socialinis atsakas. Iš dalies taip ir yra: menkių žvejybos uždraudimas nuo 2019 m. susilpnino pakrantės bendruomenes, o mažosios įmonės nebuvo tinkamai kompensuotos. Tačiau Europos fondas nežuvų nepriaugina. Jis organizuoja viešųjų pinigų pervedimą veikloms, kurios, jei kvotos ir toliau bus nustatomos netinkamai, liks nuostolingos. Tikra parama žvejams yra stabili reglamentavimo sistema, leidžianti jiems planuoti, o ne subsidija, kompensuojanti nestabilumą, kurį palaiko kasmetiniai sprendimai.
Parlamentas prašo aiškiai atskirti laikiną ir galutinį žvejybos nutraukimą. Tai gerai: galutinis nutraukimas turi mažinti pajėgumus ten, kur jie per dideli, o ne dirbtinai išlaikyti laivynus, kurių ištekliai nebegali išlaikyti. Tačiau reikėtų pasakyti ir kas moka. Europos fondas reiškia nacionalinius įnašus ir naują biudžeto eilutę, taigi mažiau erdvės valstybėms, norinčioms mažinti mokesčius. Liberali alternatyva būtų leisti valstybėms narėms pačioms tvarkyti savo žvejų kompensavimą iš savo finansų ir sutelkti Europos veiksmus į vienintelį dalyką, kurį ji gali padaryti: užtikrinti esamų taisyklių laikymąsi ir nutraukti peržvejojimą.
Tekstas pabrėžia ICES patarimus ir prašo Komisijos paviešinti savo prašymus dėl patarimų. Tai sveikintinas skaidrumo reikalavimas. Jis taip pat prašo vengti automatinių mažinimų ir atsižvelgti į socialines ir ekonomines realijas. Šiuo klausimu Parlamentas eina siauru taku. Darnus valdymas reiškia nuspėjamas taisykles, o ne diskrecinius koregavimus kiekvienu atveju. Jei kiekvienas kvotos sumažinimas turi būti derinamas atsižvelgiant į jo socialinį poveikį, ištekliai niekada neatsikurs. Tinkamas požiūris yra aiški, mokslu pagrįsta sistema su kompensavimo mechanizmais žvejams, o ne lankstumas, kuris atima iš taisyklės prasmę.
Raginimas uždrausti tralerių žvejybą žuvų miltams ir taukams atkūrimo etapo metu atitinka tiesioginio vartojimo žmonėms tikslą. Tačiau tai lieka raginimas. Parlamentas galėjo prašyti privalomo teisės akto pasiūlymo. Jis to nepadarė. Tai ženklas, kad rezoliucija teikia pirmenybę signalui, o ne veiksmui.
Be kvotų sprendimų, atitinkančių mokslą, Baltijos jūros fondas bus tik pleistras ant kraujavimo.
Europos Parlamentas prašo pereiti nuo paprasto daugiametės Baltijos jūros plano įgyvendinimo prie išteklių atkūrimo etapo, galimai sustabdant tikslinę žvejybą ir įsteigiant tam skirtą fondą. Popieriuje 2026 m. gegužės 21 d. priimta rezoliucija, už kurią balsavo 337, prieš 178, susilaikė 44, skelbia apie skubą. Iš tikrųjų ji daugiausia prideda reikalavimų Komisijai ir valstybėms narėms, kurios nesugebėjo įgyvendinti esamo plano. Problema ne diagnozė, o instrumentas.
Baltijos jūros daugiametis planas nuo 2016 m. reglamentuoja menkių, silkės ir šprotų valdymą. Jame jau numatytos taisomosios priemonės, orientaciniai lygiai ir eksploatavimo taisyklės. Parlamentas konstatuoja, kad keli ištekliai ir toliau mažėja, ir prašo eiti toliau. Tačiau jis nepasako, kodėl esamos priemonės neveikė. Atsakymas vis dėlto paprastas: kasmetiniai Tarybos sprendimai dėl kvotų nuolat ignoravo mokslinius patarimus, o valstybės narės neskirdavo baudų už pažeidimus. Fondo ir naujo etapo pridėjimas šio mechanizmo neištaiso. Jei Taryba ir toliau nustatys sugavimus virš ICES rekomendacijų, joks fondas neatkurs išteklių.
Rezoliucija taip pat prašo, kad Komisija, sutarčių sergėtoja, imtųsi veiksmų, kai Taryba ir valstybės narės pažeidžia plano taisykles. Tai vienintelė patikima svirtis. Tačiau ji reikalauja politinės valios, kurios tos pačios valstybės narės iki šiol neparodė. Parlamentas teisingai primygtinai reikalauja, bet turėtų savo paramą sieti su veiksmais, o ne su pareiškimais.
Fondo Baltijos jūros žvejybos atkūrimui ir perėjimui sukūrimas pateikiamas kaip socialinis atsakas. Iš dalies taip ir yra: menkių žvejybos uždraudimas nuo 2019 m. susilpnino pakrantės bendruomenes, o mažosios įmonės nebuvo tinkamai kompensuotos. Tačiau Europos fondas nežuvų nepriaugina. Jis organizuoja viešųjų pinigų pervedimą veikloms, kurios, jei kvotos ir toliau bus nustatomos netinkamai, liks nuostolingos. Tikra parama žvejams yra stabili reglamentavimo sistema, leidžianti jiems planuoti, o ne subsidija, kompensuojanti nestabilumą, kurį palaiko kasmetiniai sprendimai.
Parlamentas prašo aiškiai atskirti laikiną ir galutinį žvejybos nutraukimą. Tai gerai: galutinis nutraukimas turi mažinti pajėgumus ten, kur jie per dideli, o ne dirbtinai išlaikyti laivynus, kurių ištekliai nebegali išlaikyti. Tačiau reikėtų pasakyti ir kas moka. Europos fondas reiškia nacionalinius įnašus ir naują biudžeto eilutę, taigi mažiau erdvės valstybėms, norinčioms mažinti mokesčius. Liberali alternatyva būtų leisti valstybėms narėms pačioms tvarkyti savo žvejų kompensavimą iš savo finansų ir sutelkti Europos veiksmus į vienintelį dalyką, kurį ji gali padaryti: užtikrinti esamų taisyklių laikymąsi ir nutraukti peržvejojimą.
Tekstas pabrėžia ICES patarimus ir prašo Komisijos paviešinti savo prašymus dėl patarimų. Tai sveikintinas skaidrumo reikalavimas. Jis taip pat prašo vengti automatinių mažinimų ir atsižvelgti į socialines ir ekonomines realijas. Šiuo klausimu Parlamentas eina siauru taku. Darnus valdymas reiškia nuspėjamas taisykles, o ne diskrecinius koregavimus kiekvienu atveju. Jei kiekvienas kvotos sumažinimas turi būti derinamas atsižvelgiant į jo socialinį poveikį, ištekliai niekada neatsikurs. Tinkamas požiūris yra aiški, mokslu pagrįsta sistema su kompensavimo mechanizmais žvejams, o ne lankstumas, kuris atima iš taisyklės prasmę.
Raginimas uždrausti tralerių žvejybą žuvų miltams ir taukams atkūrimo etapo metu atitinka tiesioginio vartojimo žmonėms tikslą. Tačiau tai lieka raginimas. Parlamentas galėjo prašyti privalomo teisės akto pasiūlymo. Jis to nepadarė. Tai ženklas, kad rezoliucija teikia pirmenybę signalui, o ne veiksmui.
Be kvotų sprendimų, atitinkančių mokslą, Baltijos jūros fondas bus tik pleistras ant kraujavimo.
