Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria prašo Komisijos ir valstybių narių geriau apsaugoti pagrindines teises Sąjungoje. Jis visų pirma reikalauja pradėti sustiprintą procedūrą prieš Vengriją, sistemingai taikyti mechanizmą, kuriuo Europos fondų skyrimas susiejamas su teisinės valstybės principų laikymusi, ir parengti Europos kovos su skurdu strategiją. Šis tekstas yra politinė pozicija: jis nesukuria naujų teisinių įsipareigojimų.
Kiekvienais metais Europos Parlamentas nagrinėja pagrindinių teisių padėtį Sąjungoje ir priima rezoliuciją, kurioje išvardija savo išvadas ir prašymus. Priimtame tekste aptariama teisinė valstybė, žiniasklaidos laisvė, kova su korupcija, socialinės teisės ir skurdas. Jis grindžiamas Pagrindinių teisių agentūros ir Komisijos ataskaitomis.
Sustiprinta procedūra prieš VengrijąParlamentas prašo Komisijos ir valstybių narių pradėti SESV 7 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą prieš Vengriją, kuriai procedūra jau taikoma nuo 2018 m. Jis taip pat prašo Tarybos priimti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas su aiškiais terminais ir išmatuojamais kriterijais.
Europos fondai, susieti su teisine valstybeParlamentas ragina Komisiją sistemingai ir griežtai taikyti reglamentą, pagal kurį galima sustabdyti Europos fondų mokėjimą pažeidus teisinės valstybės principus, kad Sąjungos lėšomis nebūtų finansuojami Sąjungos vertybių pažeidimai.
Kovos su skurdu strategija iki 2035 m.Parlamentas ragina Komisiją parengti Europos kovos su skurdu strategiją, kuria siekiama iki 2035 m. panaikinti skurdą, nustatant išmatuojamus tarpinius tikslus, ir įsteigti Sąjungos kovos su skurdu darbo grupę.
Žurnalistų ir žiniasklaidos apsaugaParlamentas prašo visiškai įgyvendinti Europos žiniasklaidos laisvės reglamentą ir greitai perkelti direktyvą prieš nepagrįstus ieškinius. Jis ragina apsaugoti tremtyje esančius žurnalistus, visų pirma nuo piktnaudžiavimo Interpolo raudonaisiais pranešimais.
Kova su korupcijaParlamentas prašo valstybių narių visiškai laikytis GRECO rekomendacijų ir bendradarbiauti su Europos prokuratūra. Jis ragina greitai ir ambicingai taikyti kovos su korupcija direktyvą ir apsaugoti pranešėjus.
Parlamentas priėmė rezoliuciją 328 balsais už, 199 prieš ir 98 susilaikius per elektroninį vardinį balsavimą.
Ši rezoliucija tiesiogiai nekeičia jūsų teisių: ja išreiškiama Europos Parlamento politinė pozicija ir prašoma Komisijos bei valstybių narių imtis veiksmų. Konkrečiai joje raginama nutraukti Europos fondų mokėjimą esant rimtiems teisinės valstybės pažeidimams, geriau apsaugoti žurnalistus ir parengti strategiją, kuria siekiama iki 2035 m. panaikinti skurdą. Šie prašymai neturi įstatymo galios tol, kol Komisija nepasiūlo privalomų teisės aktų ir kol valstybės narės jų nepriima.
328 balsais prieš 199, susilaikius 98, Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje prašoma pradėti SESV 7 straipsnio 2 dalies procedūrą prieš Vengriją, sistemingai taikyti reglamentą, kuriuo ES fondai susiejami su teisine valstybe, ir pradėti kovos su skurdu strategiją iki 2035 m. Šis tekstas neturi privalomosios galios: jis išreiškia politinę daugumą, bet nekeičia nė vienos piliečių teisės.
Europos Parlamentas 2024 ir 2025 m. priėmė rezoliuciją dėl pagrindinių teisių. Joje prašoma Komisijos prieš kiekvieną teisėkūros pasiūlymą atlikti sistemingus pagrindinių teisių poveikio vertinimus, sustiprinti metines ataskaitas dėl Chartijos ir pradėti pažeidimų procedūras. Taip pat raginama Tarybą priimti šaliai skirtas rekomendacijas su terminais ir išmatuojamais kriterijais. Nė vienas iš šių veiksmų nesukuria teisinės prievolės: Komisija lieka laisva spręsti, ar jų laikytis, o valstybės narės nėra saistomos.
Su teisine valstybe susieto sąlygiškumo mechanizmas vertas dėmesio. Šis reglamentas leidžia Komisijai sustabdyti ES fondų mokėjimus, kai ji nustato, kad teisinės valstybės pažeidimai daro poveikį patikimam finansų valdymui. Parlamentas nori, kad ji jį taikytų „sistemingai ir griežtai“. Tačiau sprendžia Komisija, o ne Parlamentas. Ir Komisija jau parodė, kad mieliau derasi dėl atkūrimo planų, o ne nutraukia fondų mokėjimus. Rezoliucija šio jėgų santykio nekeičia.
Raginimas pradėti 7 straipsnio 2 dalies procedūrą prieš Vengriją yra stiprus politinis signalas. Procedūra egzistuoja nuo 2018 m. tačiau ji blokuojama Taryboje, kur kelios vyriausybės atsisako eiti toliau. Parlamento rezoliucija šios spynos neatrakins. Ji skirta pozicijoms dokumentuoti ir viešajai nuomonei paveikti, o ne teisiniams padariniams sukurti.
Parlamentas prašo Europos kovos su skurdu strategijos, kuria siekiama iki 2035 m. panaikinti skurdą, nustatant tarpinius tikslus ir Sąjungos darbo grupę. Ketinimas kilnus, tačiau metodas kelia klausimų. Skurdas neįsakomas; jis priklauso nuo augimo, užimtumo, būsto kainų ir socialinių pervedimų veiksmingumo, o šiose srityse pagrindinė kompetencija tenka valstybėms narėms. Darbo grupės ir Europos tikslų kūrimas rizikuoja pridėti koordinavimo, nesprendžiant priežasčių: per didelio darbo apmokestinimo, statybas branginančių taisyklių, nelankstaus darbo rinkos.
Tekste taip pat prašoma, kad būstas nebūtų traktuojamas kaip prekė. Tačiau būstas yra reta gėrybė ten, kur statybą stabdo teritorijų planavimo taisyklės ir administracinės išlaidos. Tikras liberalus atsakymas būtų išlaisvinti žemę ir sumažinti kliūtis statyboms, o ne dauginti fondus ir strategijas. Parlamentas renkasi pirmąjį variantą: jis prašo specialaus fondo įperkamam būstui. Tai reiškia dar vieną viešųjų išlaidų sluoksnį, negarantuojant, kad pasiūla padidės.
Rezoliucija įpareigoja tik tuos, kurie už ją balsavo; ji nekeičia nei sutarčių, nei piliečių gyvenimo.
328 balsais prieš 199, susilaikius 98, Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje prašoma pradėti SESV 7 straipsnio 2 dalies procedūrą prieš Vengriją, sistemingai taikyti reglamentą, kuriuo ES fondai susiejami su teisine valstybe, ir pradėti kovos su skurdu strategiją iki 2035 m. Šis tekstas neturi privalomosios galios: jis išreiškia politinę daugumą, bet nekeičia nė vienos piliečių teisės.
Europos Parlamentas 2024 ir 2025 m. priėmė rezoliuciją dėl pagrindinių teisių. Joje prašoma Komisijos prieš kiekvieną teisėkūros pasiūlymą atlikti sistemingus pagrindinių teisių poveikio vertinimus, sustiprinti metines ataskaitas dėl Chartijos ir pradėti pažeidimų procedūras. Taip pat raginama Tarybą priimti šaliai skirtas rekomendacijas su terminais ir išmatuojamais kriterijais. Nė vienas iš šių veiksmų nesukuria teisinės prievolės: Komisija lieka laisva spręsti, ar jų laikytis, o valstybės narės nėra saistomos.
Su teisine valstybe susieto sąlygiškumo mechanizmas vertas dėmesio. Šis reglamentas leidžia Komisijai sustabdyti ES fondų mokėjimus, kai ji nustato, kad teisinės valstybės pažeidimai daro poveikį patikimam finansų valdymui. Parlamentas nori, kad ji jį taikytų „sistemingai ir griežtai“. Tačiau sprendžia Komisija, o ne Parlamentas. Ir Komisija jau parodė, kad mieliau derasi dėl atkūrimo planų, o ne nutraukia fondų mokėjimus. Rezoliucija šio jėgų santykio nekeičia.
Raginimas pradėti 7 straipsnio 2 dalies procedūrą prieš Vengriją yra stiprus politinis signalas. Procedūra egzistuoja nuo 2018 m. tačiau ji blokuojama Taryboje, kur kelios vyriausybės atsisako eiti toliau. Parlamento rezoliucija šios spynos neatrakins. Ji skirta pozicijoms dokumentuoti ir viešajai nuomonei paveikti, o ne teisiniams padariniams sukurti.
Parlamentas prašo Europos kovos su skurdu strategijos, kuria siekiama iki 2035 m. panaikinti skurdą, nustatant tarpinius tikslus ir Sąjungos darbo grupę. Ketinimas kilnus, tačiau metodas kelia klausimų. Skurdas neįsakomas; jis priklauso nuo augimo, užimtumo, būsto kainų ir socialinių pervedimų veiksmingumo, o šiose srityse pagrindinė kompetencija tenka valstybėms narėms. Darbo grupės ir Europos tikslų kūrimas rizikuoja pridėti koordinavimo, nesprendžiant priežasčių: per didelio darbo apmokestinimo, statybas branginančių taisyklių, nelankstaus darbo rinkos.
Tekste taip pat prašoma, kad būstas nebūtų traktuojamas kaip prekė. Tačiau būstas yra reta gėrybė ten, kur statybą stabdo teritorijų planavimo taisyklės ir administracinės išlaidos. Tikras liberalus atsakymas būtų išlaisvinti žemę ir sumažinti kliūtis statyboms, o ne dauginti fondus ir strategijas. Parlamentas renkasi pirmąjį variantą: jis prašo specialaus fondo įperkamam būstui. Tai reiškia dar vieną viešųjų išlaidų sluoksnį, negarantuojant, kad pasiūla padidės.
Rezoliucija įpareigoja tik tuos, kurie už ją balsavo; ji nekeičia nei sutarčių, nei piliečių gyvenimo.
