Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria prašo valstybių narių integruoti finansinį raštingumą į mokyklų programas, sukurti Europos pažangių finansinių kompetencijų sistemą suaugusiesiems ir geriau reglamentuoti influencerių skleidžiamą finansinį turinį. Tekste taip pat raginama reguliuotojus paaiškinti, kada publikavimas socialiniuose tinkluose laikomas investavimo patarimu. Parlamentas prašo Komisijos imtis veiksmų; tai nėra įstatymas.
Europiečių finansinio raštingumo lygis išlieka žemas, o tai kenkia jų gebėjimui taupyti, investuoti ir apsisaugoti nuo sukčiavimo internete. Tuo pat metu vis daugiau jaunų žmonių informaciją gauna socialiniuose tinkluose iš „finansų influencerių“, kurių kai kurie skleidžia nepatikrintus ar klaidinančius patarimus. Parlamentas mano, kad finansinis švietimas turi tapti visapusišku Sąjungos prioritetu, o platformos ir influenceriai turi būti geriau reglamentuojami.
Finansinis raštingumas mokyklojeParlamentas skatina valstybes nares įtraukti pagal amžių pritaikytus finansinio švietimo projektus į mokyklų programas visais formaliojo švietimo etapais, papildant skaitmeninį ir žiniasklaidos švietimą.
Savarankiška pagrindinė kompetencijaJis prašo valstybių narių atnaujinti Tarybos rekomendaciją dėl pagrindinių kompetencijų mokymuisi visą gyvenimą, kad finansinis raštingumas taptų savarankiška pagrindine kompetencija.
Suaugusiesiems skirta sistemaJis siūlo Europos pažangių finansinių kompetencijų sistemą suaugusiesiems su moduliais apie asmeninį finansų planavimą, produktų palyginimą, riziką ir diversifikaciją bei tvarias investicijas, naudojantis nacionalinėmis mokymosi platformomis.
Savanorinis visos Europos tinklasJis siūlo savanorinį visos Europos suinteresuotųjų šalių ir kompetentingų institucijų tinklą, techninį, be politinio ir komercinio kišimosi, su skaidriu valdymu, nesukuriant nuolatinių biurokratinių struktūrų ir plačiai nesinaudojant brangiais išorės konsultantais.
Finansų influencerių reglamentavimasJis ragina platformas geriau atpažinti ir spręsti turinio, kuris skatina piramidines schemas ar kitą klaidinančią praktiką, problemą ir prašo greitai bei privalomai pašalinti sukčiavimo turinį, taikant aiškias pasekmes susijusiems influenceriams. Jis taip pat reikalauja mokymų finansų influenceriams apie teisinę sistemą, etikos normas ir skaidrumo prievoles.
Taisyklių paaiškinimasJis ragina Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją bei nacionalines institucijas paskelbti praktines gaires dėl atvejų, kai publikavimas socialiniuose tinkluose gali būti laikomas investavimo rekomendacija pagal Europos piktnaudžiavimo rinka taisykles, ir paaiškinti informavimo prievoles.
Rezoliucija buvo priimta 502 balsais už, 46 prieš ir 42 susilaikius per elektroninį vardinį balsavimą.
Jei valstybės narės įgyvendins šiuos prašymus, jūsų vaikai galėtų gauti pagal amžių pritaikytą finansinį švietimą mokykloje, o jūs patys galėtumėte naudotis mokymo moduliais, kad geriau valdytumėte savo biudžetą, palygintumėte finansinius produktus ir investuotumėte pagrįstai. Finansinis turinys, kurį matote socialiniuose tinkluose, galėtų būti geriau reglamentuojamas: platformos būtų skatinamos greičiau pašalinti klaidinantį ar sukčiavimo turinį, o influenceriai turėtų dalyvauti mokymuose apie savo teisines ir etines prievoles. Parlamentas taip pat prašo reguliuotojų paaiškinti, kada įrašas socialiniuose tinkluose yra investavimo patarimas, o tai galėtų padidinti rizikos ir interesų konfliktų skaidrumą. Šios priemonės dar nėra privalomos: Parlamentas kviečia Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų.
2026 m. balandžio 30 d. Europos Parlamentas 502 balsais už, 46 prieš ir 42 susilaikius priėmė rezoliuciją, kuria prašo valstybių narių integruoti finansinį raštingumą į mokyklas, sukurti Europos pažangiųjų kompetencijų sistemą suaugusiesiems ir išaiškinti, kada influencerio įrašas tampa investavimo konsultacija. Tai ne įstatymas: tai kvietimas vyriausybėms, Komisijai ir reguliuotojams. Tikrasis klausimas ne tas, ar pridėti dar vieną taisyklių sluoksnį, o tai, ar mokykla ir rinkos priežiūros institucijos gali geriau apginkluoti piliečius prieš sukčiavimą ir nepatikrintus patarimus, nepaverčiant finansinio raštingumo nauja normų fabrika.
Tekstas nesukuria jokių naujų teisinių prievolių. Jis kviečia, ragina ir siūlo. Valstybės narės lieka laisvos spręsti, ar sekti. Komisija kviečiama išplėsti Erasmus+ ir programą „Europa skaitmeniniu būdu“, surengti visos Europos aukščiausiojo lygio susitikimą ir visapusiškai taikyti Skaitmeninių paslaugų aktą. Rinkos priežiūros institucijos kviečiamos patikslinti tai, kas jau egzistuoja. Niekas neprivaloma. Parlamentas prašo Komisijos veikti, bet nesuteikia jai tam teisėkūros priemonių.
Šis silpnumas kartu yra ir stiprybė. Neprivaloma rezoliucija gali nustatyti principus nepridėdama atitikties išlaidų. Ji gali skatinti geriausią praktiką nesukurdama naujo režimo. Tačiau ji neišsprendžia esminės problemos: finansinių paslaugų teisinė sistema dažnai pernelyg sudėtinga, kad vidutinis pilietis galėtų priimti pagrįstą sprendimą. Pats Parlamentas tai pripažįsta: finansinio raštingumo iniciatyvos negali pakeisti tvirtos investuotojų apsaugos sistemos. Galiojančių teisės aktų supaprastinimas duotų daugiau naudos nei bet kuris mokymo modulis.
Parlamentas neprašo naujo įstatymo dėl influencerių. Jis kviečia ESMA ir nacionalines institucijas paskelbti praktines gaires dėl atvejų, kai įrašas socialiniuose tinkluose gali būti laikomas investavimo rekomendacija pagal piktnaudžiavimo rinka reglamentą. Tai esamos tvarkos išaiškinimas, o ne taikymo srities išplėtimas. Klausimas realus: finansų influenceris, kuris dalijasi nuomone apie finansinės priemonės vertę, net ir švietimo tikslais, jau gali patekti į šio reglamento taikymo sritį. Geriau tai žinoti nei sužinoti po sankcijos.
Tekstas taip pat prašo platformų geriau atpažinti ir šalinti turinį, kuris skatina piramidines schemas ar kitą apgaulingą praktiką, su aiškiomis pasekmėmis susijusiems influenceriams. Jis prašo mokymų finansų influenceriams apie teisines sistemas, etikos normas ir skaidrumo prievoles. Šios priemonės proporcingos: jos nukreiptos į sukčiavimą ir apgaulę, o ne į nuomonių reiškimo laisvę. Jos grindžiamos savireguliacija ir savanoriškomis normomis, o ne naujomis teisinėmis prievolėmis.
Lieka klausimas, kurio tekstas nenagrinėja: kas moka už finansų influencerių mokymus? Jei moka platformos ar patys influenceriai, išlaidos internalizuojamos. Jei moka mokesčių mokėtojas, sąskaita socializuojama. Parlamentas galėjo patikslinti, kad mokymus turėtų finansuoti tie, kam jie naudingi, o ne Sąjungos biudžetas. Individualios atsakomybės principu grindžiamas požiūris būtų labiau atitikęs teksto dvasią.
Rezoliucija, kuri kviečia, nieko nekainuoja, bet ir neapsaugo: valstybės narės ir reguliuotojai nuspręs, ar geri ketinimai virs darbais.
2026 m. balandžio 30 d. Europos Parlamentas 502 balsais už, 46 prieš ir 42 susilaikius priėmė rezoliuciją, kuria prašo valstybių narių integruoti finansinį raštingumą į mokyklas, sukurti Europos pažangiųjų kompetencijų sistemą suaugusiesiems ir išaiškinti, kada influencerio įrašas tampa investavimo konsultacija. Tai ne įstatymas: tai kvietimas vyriausybėms, Komisijai ir reguliuotojams. Tikrasis klausimas ne tas, ar pridėti dar vieną taisyklių sluoksnį, o tai, ar mokykla ir rinkos priežiūros institucijos gali geriau apginkluoti piliečius prieš sukčiavimą ir nepatikrintus patarimus, nepaverčiant finansinio raštingumo nauja normų fabrika.
Tekstas nesukuria jokių naujų teisinių prievolių. Jis kviečia, ragina ir siūlo. Valstybės narės lieka laisvos spręsti, ar sekti. Komisija kviečiama išplėsti Erasmus+ ir programą „Europa skaitmeniniu būdu“, surengti visos Europos aukščiausiojo lygio susitikimą ir visapusiškai taikyti Skaitmeninių paslaugų aktą. Rinkos priežiūros institucijos kviečiamos patikslinti tai, kas jau egzistuoja. Niekas neprivaloma. Parlamentas prašo Komisijos veikti, bet nesuteikia jai tam teisėkūros priemonių.
Šis silpnumas kartu yra ir stiprybė. Neprivaloma rezoliucija gali nustatyti principus nepridėdama atitikties išlaidų. Ji gali skatinti geriausią praktiką nesukurdama naujo režimo. Tačiau ji neišsprendžia esminės problemos: finansinių paslaugų teisinė sistema dažnai pernelyg sudėtinga, kad vidutinis pilietis galėtų priimti pagrįstą sprendimą. Pats Parlamentas tai pripažįsta: finansinio raštingumo iniciatyvos negali pakeisti tvirtos investuotojų apsaugos sistemos. Galiojančių teisės aktų supaprastinimas duotų daugiau naudos nei bet kuris mokymo modulis.
Parlamentas neprašo naujo įstatymo dėl influencerių. Jis kviečia ESMA ir nacionalines institucijas paskelbti praktines gaires dėl atvejų, kai įrašas socialiniuose tinkluose gali būti laikomas investavimo rekomendacija pagal piktnaudžiavimo rinka reglamentą. Tai esamos tvarkos išaiškinimas, o ne taikymo srities išplėtimas. Klausimas realus: finansų influenceris, kuris dalijasi nuomone apie finansinės priemonės vertę, net ir švietimo tikslais, jau gali patekti į šio reglamento taikymo sritį. Geriau tai žinoti nei sužinoti po sankcijos.
Tekstas taip pat prašo platformų geriau atpažinti ir šalinti turinį, kuris skatina piramidines schemas ar kitą apgaulingą praktiką, su aiškiomis pasekmėmis susijusiems influenceriams. Jis prašo mokymų finansų influenceriams apie teisines sistemas, etikos normas ir skaidrumo prievoles. Šios priemonės proporcingos: jos nukreiptos į sukčiavimą ir apgaulę, o ne į nuomonių reiškimo laisvę. Jos grindžiamos savireguliacija ir savanoriškomis normomis, o ne naujomis teisinėmis prievolėmis.
Lieka klausimas, kurio tekstas nenagrinėja: kas moka už finansų influencerių mokymus? Jei moka platformos ar patys influenceriai, išlaidos internalizuojamos. Jei moka mokesčių mokėtojas, sąskaita socializuojama. Parlamentas galėjo patikslinti, kad mokymus turėtų finansuoti tie, kam jie naudingi, o ne Sąjungos biudžetas. Individualios atsakomybės principu grindžiamas požiūris būtų labiau atitikęs teksto dvasią.
Rezoliucija, kuri kviečia, nieko nekainuoja, bet ir neapsaugo: valstybės narės ir reguliuotojai nuspręs, ar geri ketinimai virs darbais.
