Europos Parlamentas didžiąja balsų dauguma patvirtino galutinį Europos kovos su korupcija direktyvos tekstą. Šiame tekste nustatomos bendros korupcijos nusikaltimų apibrėžtys ir bausmės visose Sąjungos šalyse. Tai Parlamento teisėkūros procedūros pabaiga: tekstas yra galutinis ir taps įstatymu po oficialaus paskelbimo.
2023 m. Europos Komisija pasiūlė direktyvą kovai su korupcija, kuria suvienodinamos nusikaltimų apibrėžtys ir sankcijos 27 valstybėse narėse. Parlamento ir Tarybos derybos baigėsi susitarimu. Parlamentas patvirtino šį galutinį tekstą 2026 m. kovo 26 d. posėdyje.
Bendros korupcijos apibrėžtysDirektyvoje (ES) 2026/1021 nustatomos bendros korupcijos nusikaltimų apibrėžtys visoje Europos Sąjungoje. Valstybės narės turės perkelti šias apibrėžtis į savo nacionalinę teisę.
Suvienodintos bausmėsVisose Sąjungos šalyse už korupcijos veikas bus taikomos minimalios bausmės ir panašios sankcijos, taip panaikinant nacionalinių teisės aktų skirtumus.
Naujos taisyklės įmonėmsĮmonėms, veikiančioms keliose Sąjungos šalyse, bus taikomos tos pačios korupcijos taisyklės ir sankcijos, o tai supaprastins jų prievoles.
Komisija turės dar kartą konsultuotis su ParlamentuJei ateityje Komisija iš esmės pakeis savo pasiūlymą, ji turės vėl kreiptis į Europos Parlamentą.
Oficialus teksto perdavimasEuropos Parlamento Pirmininkė perduos priimtą poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Parlamentas priėmė tekstą 581 balsu už, 21 prieš ir 42 susilaikius.
Praktiškai visų Sąjungos šalių piliečiai bus apsaugoti tomis pačiomis korupcijos apibrėžtimis ir tomis pačiomis bausmėmis nusikaltėliams. Korumpuota įmonė ar valstybės tarnautojas bus teisiami pagal panašias taisykles, nesvarbu, ar jie yra Paryžiuje, Romoje ar Varšuvoje. Korupcijos aukos galės remtis bendra teisine sistema. Tekstas yra galutinis: jis taps įstatymu po paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2026 m. kovo 26 d. Europos Parlamentas 581 balsu prieš 21, susilaikius 42, priėmė direktyvą (ES) 2026/1021, kuria nustatomos korupcijos apibrėžtys ir minimalios bausmės visoje Sąjungoje. Tekstas galutinis. Už akivaizdaus vieningumo slypi konkretus klausimas: kas apmokės šios harmonizacijos sąskaitą?
Deklaruojamas tikslas vertas pagyrimo: užbaigti skirtingą traktavimą Paryžiuje, Romoje ir Varšuvoje. Tačiau pasirinktas metodas, privalomos minimalios taisyklės, įmonėms užkrauna naujų atitikties išlaidų. Numatomos baudos, iki 5 % pasaulinės apyvartos, pateikiamos kaip atgrasančios. Eksportuojančiai mažajai ir vidutinei įmonei finansinė rizika tampa egzistencinė, tuo tarpu didelės įmonės galės tokias sumas absorbuoti.
10 000 eurų riba lėšų pasisavinimui iliustruoja dviprasmiškumą: žemiau jos valstybės gali pasirinkti nekriminalizuoti. Tačiau susijusių to paties asmens veiksmų sujungimas reiškia, kad eilė nedidelių pasisavinimų gali pakeisti nusikaltimo kvalifikaciją. Vadovui riba tarp neatsargumo ir nusikaltimo tampa neryški, o teisės laikymasis reikalauja brangios analitinės apskaitos.
Direktyva įpareigoja valstybes panaikinti nacionalinių pareigūnų privilegijas ir imunitetus už korupcinius nusikaltimus. Tai tikras žingsnis į priekį: pernelyg dažnai išrinktieji išvengia baudžiamojo persekiojimo dėl pasenusių apsaugos priemonių. Tačiau tekste nieko nesakoma apie administracijas, kurios užmerkia akis. Kovos su korupcija institucijos turės būti aprūpintos tinkamais ištekliais, bet kas kontroliuos jų veiksmingumą?
Nacionalinė kovos su korupcija strategija, kurią kiekviena valstybė turės paskelbti, rizikuoja tapti komunikacijos pratybomis. Be privalomų rodiklių ir sankcijų už neveikimą ji nieko neįpareigos. Liberalioji alternatyva būtų buvusi stiprinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir mažinti korupcijos galimybes supaprastinant reglamentavimą, o ne krauti ataskaitų prievoles.
40 mln. eurų bauda neatgraso kartelio, ji sugriauna mažąją įmonę, kuri neturi lėšų apsiginti.
2026 m. kovo 26 d. Europos Parlamentas 581 balsu prieš 21, susilaikius 42, priėmė direktyvą (ES) 2026/1021, kuria nustatomos korupcijos apibrėžtys ir minimalios bausmės visoje Sąjungoje. Tekstas galutinis. Už akivaizdaus vieningumo slypi konkretus klausimas: kas apmokės šios harmonizacijos sąskaitą?
Deklaruojamas tikslas vertas pagyrimo: užbaigti skirtingą traktavimą Paryžiuje, Romoje ir Varšuvoje. Tačiau pasirinktas metodas, privalomos minimalios taisyklės, įmonėms užkrauna naujų atitikties išlaidų. Numatomos baudos, iki 5 % pasaulinės apyvartos, pateikiamos kaip atgrasančios. Eksportuojančiai mažajai ir vidutinei įmonei finansinė rizika tampa egzistencinė, tuo tarpu didelės įmonės galės tokias sumas absorbuoti.
10 000 eurų riba lėšų pasisavinimui iliustruoja dviprasmiškumą: žemiau jos valstybės gali pasirinkti nekriminalizuoti. Tačiau susijusių to paties asmens veiksmų sujungimas reiškia, kad eilė nedidelių pasisavinimų gali pakeisti nusikaltimo kvalifikaciją. Vadovui riba tarp neatsargumo ir nusikaltimo tampa neryški, o teisės laikymasis reikalauja brangios analitinės apskaitos.
Direktyva įpareigoja valstybes panaikinti nacionalinių pareigūnų privilegijas ir imunitetus už korupcinius nusikaltimus. Tai tikras žingsnis į priekį: pernelyg dažnai išrinktieji išvengia baudžiamojo persekiojimo dėl pasenusių apsaugos priemonių. Tačiau tekste nieko nesakoma apie administracijas, kurios užmerkia akis. Kovos su korupcija institucijos turės būti aprūpintos tinkamais ištekliais, bet kas kontroliuos jų veiksmingumą?
Nacionalinė kovos su korupcija strategija, kurią kiekviena valstybė turės paskelbti, rizikuoja tapti komunikacijos pratybomis. Be privalomų rodiklių ir sankcijų už neveikimą ji nieko neįpareigos. Liberalioji alternatyva būtų buvusi stiprinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir mažinti korupcijos galimybes supaprastinant reglamentavimą, o ne krauti ataskaitų prievoles.
40 mln. eurų bauda neatgraso kartelio, ji sugriauna mažąją įmonę, kuri neturi lėšų apsiginti.
