Europos Parlamentas priėmė sprendimą papildyti InvestEU fondą, siekiant skatinti strategines investicijas energetikos, skaitmeninės transformacijos ir socialinių sričių plėtroje. Šis sprendimas priimamas kritiniu metu, kai Europai reikia papildomų investicijų lėšų ekologinei ir skaitminei transformacijai vykdyti. Priemonė liečia įmones, investuotojus ir valstybes institucijas visoje Sąjungoje.
InvestEU yra pagrindinis ES instrumentas privačių ir viešųjų investicijų pritraukimui. Remiantis Europos Sąjungos veikimo sutarties 172, 173, 175, 182, 183, 188 ir 194 straipsniais, tikslas yra padidinti ES garantiją 2,9 mlrd. eurų, skatinant investicijas inovacijose, švariose technologijose, socialiniame būste ir gynybos pramonėje.
Sprendimas įsigalioja po oficialaus paskelbimo. Įgyvendinimą koordinuoja Europos Investicijų Bankas ir kiti InvestEU įgyvendinimo partneriai. Parlamentas ir Taryba stebi garantijų naudojimą pagal InvestEU tikslus. Tikimasi, kad priemonė padės pritraukti apie 55 mlrd. eurų papildomų investicijų.
Įmonės ir investuotojai naudos iš prieinamesnių investicijų švariose technologijose ir inovacijose. Piliečiai gali tikėtis patobulinimų energijos vartojimo efektyvume ir socialiniame būste. Mažosios ir vidutinės įmonės gynybos sektoriuje gaus paramą. Priemonė skatins ekonominį stabilumą ir sumažins energijos priklausomybę nuo trečiųjų šalių.
2025 m. lapkričio 26 d. Parlamentas 519 balsų už, 65 prieš ir 73 susilaikius priėmė poziciją, atitinkančią galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2025/2005 dėl „InvestEU“ garantijos veiksmingumo ir ataskaitų teikimo supaprastinimo. Galutinis tekstas yra susitarimas su Taryba: kamuolys dabar yra įgyvendinimo aikštėje. Tikrasis klausimas yra ne tai, kiek formų panaikinta, o tai, ar Europos garantija sugebės pritraukti privatų kapitalą į projektus, kuriems jo reikia, ir ar kontrolė neatbaidys projektų rengėjų.
Galutinis tekstas supaprastina ataskaitų teikimo prievoles finansiniams tarpininkams, valdantiems „InvestEU“ fondus. Mažiau ataskaitų reiškia sutaupytą laiką ir pinigus bankams bei fondams, dalyvaujantiems programoje. Tačiau pati garantija, tai yra Sąjungos pažadas padengti dalį rizikos siekiant pritraukti privačius investuotojus, iš esmės nekeičiama. Supaprastinimas susijęs su forma, o ne su turiniu: tinkamumo kriterijai, viršutinės ribos ir rizikos pasidalijimo mechanizmai iš esmės lieka nepakitę. Verslininkui tikrasis klausimas yra ne tai, ar yra viena forma mažiau, o tai, ar garantija padaro jo projektą finansiškai įmanomą už pagrįstą kainą. Esant dabartinei situacijai, niekas negarantuoja, kad sprendimų priėmimo terminai sutrumpės.
Komisija buvo pasiūliusi didinti garantijos veiksmingumą ir supaprastinti ataskaitas. Parlamentas pritarė šiam požiūriui, patvirtindamas susitarimą. Iš principo tai gerai: mažiau biurokratijos visada geriau. Tačiau supaprastinimas išlieka nedrąsus. Ataskaitų teikimo prievolės palengvintos, bet nepanaikintos. Kontrolė išlieka, o kartu su ja ir atitikties išlaidos. Mažiems tarpininkams šios išlaidos tebėra neproporcingos jų valdomoms sumoms. Labiau liberalus požiūris būtų buvęs tiesiog panaikinti pasikartojančias ataskaitas, pasitikėti privačiais auditoriais ir sutelkti priežiūrą į rezultatus, o ne į procedūras.
„InvestEU“ siekia mobilizuoti privatų kapitalą infrastruktūros, mokslinių tyrimų ar energetikos pertvarkos projektams. Kiekvienas viešasis garantijos euras turi pritraukti kelis privačius eurus. Tačiau jei garantijos suteikimo procedūros yra lėtos ir nenuspėjamos, privatūs investuotojai kreipiasi į kitas galimybes. Lėtumo kainą moka projektų rengėjai, kurie mėnesius laukia finansavimo, ir piliečiai, kurie mato atidėtus ar apleistus projektus. Ataskaitų supaprastinimas yra žingsnis teisinga linkme, tačiau jis neišsprendžia pagrindinės problemos: neapibrėžtumo dėl kriterijų ir sprendimų priėmimo terminų. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi nei laiko, nei išteklių naršyti sudėtingose procedūrose, kiekviena vėlavimo savaitė gali būti lemtinga.
Priimtame tekste nenustatytos jokios ribos ar datos. Konkretūs sprendimai bus priimami įgyvendinimo aktuose, komitetuose, kuriuose išrinktieji atlieka tik stebėtojų vaidmenį. Būtent tokios technokratijos piliečiai ir atmeta. „InvestEU“ garantija yra galinga finansinė priemonė, tačiau jos veiksmingumas priklauso nuo pasitikėjimo vietos veikėjais: bankais, fondais, verslininkais. Požiūris, grindžiamas subsidiarumu, būtų buvęs leisti valstybėms narėms ir regionams nuspręsti dėl investicijų prioritetų pagal lengvą Europos sistemą. Vietoj to išlaikoma centralizuota architektūra su Briuselyje apibrėžtais kriterijais ir kontrole visuose lygmenyse.
Mažiau ataskaitų yra gerai. Tačiau kol garantija liks įkalinta komitetuose ir nepermatomuose kriterijuose, privatus kapitalas toliau vengs Europos projektų.
2025 m. lapkričio 26 d. Parlamentas 519 balsų už, 65 prieš ir 73 susilaikius priėmė poziciją, atitinkančią galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2025/2005 dėl „InvestEU“ garantijos veiksmingumo ir ataskaitų teikimo supaprastinimo. Galutinis tekstas yra susitarimas su Taryba: kamuolys dabar yra įgyvendinimo aikštėje. Tikrasis klausimas yra ne tai, kiek formų panaikinta, o tai, ar Europos garantija sugebės pritraukti privatų kapitalą į projektus, kuriems jo reikia, ir ar kontrolė neatbaidys projektų rengėjų.
Galutinis tekstas supaprastina ataskaitų teikimo prievoles finansiniams tarpininkams, valdantiems „InvestEU“ fondus. Mažiau ataskaitų reiškia sutaupytą laiką ir pinigus bankams bei fondams, dalyvaujantiems programoje. Tačiau pati garantija, tai yra Sąjungos pažadas padengti dalį rizikos siekiant pritraukti privačius investuotojus, iš esmės nekeičiama. Supaprastinimas susijęs su forma, o ne su turiniu: tinkamumo kriterijai, viršutinės ribos ir rizikos pasidalijimo mechanizmai iš esmės lieka nepakitę. Verslininkui tikrasis klausimas yra ne tai, ar yra viena forma mažiau, o tai, ar garantija padaro jo projektą finansiškai įmanomą už pagrįstą kainą. Esant dabartinei situacijai, niekas negarantuoja, kad sprendimų priėmimo terminai sutrumpės.
Komisija buvo pasiūliusi didinti garantijos veiksmingumą ir supaprastinti ataskaitas. Parlamentas pritarė šiam požiūriui, patvirtindamas susitarimą. Iš principo tai gerai: mažiau biurokratijos visada geriau. Tačiau supaprastinimas išlieka nedrąsus. Ataskaitų teikimo prievolės palengvintos, bet nepanaikintos. Kontrolė išlieka, o kartu su ja ir atitikties išlaidos. Mažiems tarpininkams šios išlaidos tebėra neproporcingos jų valdomoms sumoms. Labiau liberalus požiūris būtų buvęs tiesiog panaikinti pasikartojančias ataskaitas, pasitikėti privačiais auditoriais ir sutelkti priežiūrą į rezultatus, o ne į procedūras.
„InvestEU“ siekia mobilizuoti privatų kapitalą infrastruktūros, mokslinių tyrimų ar energetikos pertvarkos projektams. Kiekvienas viešasis garantijos euras turi pritraukti kelis privačius eurus. Tačiau jei garantijos suteikimo procedūros yra lėtos ir nenuspėjamos, privatūs investuotojai kreipiasi į kitas galimybes. Lėtumo kainą moka projektų rengėjai, kurie mėnesius laukia finansavimo, ir piliečiai, kurie mato atidėtus ar apleistus projektus. Ataskaitų supaprastinimas yra žingsnis teisinga linkme, tačiau jis neišsprendžia pagrindinės problemos: neapibrėžtumo dėl kriterijų ir sprendimų priėmimo terminų. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi nei laiko, nei išteklių naršyti sudėtingose procedūrose, kiekviena vėlavimo savaitė gali būti lemtinga.
Priimtame tekste nenustatytos jokios ribos ar datos. Konkretūs sprendimai bus priimami įgyvendinimo aktuose, komitetuose, kuriuose išrinktieji atlieka tik stebėtojų vaidmenį. Būtent tokios technokratijos piliečiai ir atmeta. „InvestEU“ garantija yra galinga finansinė priemonė, tačiau jos veiksmingumas priklauso nuo pasitikėjimo vietos veikėjais: bankais, fondais, verslininkais. Požiūris, grindžiamas subsidiarumu, būtų buvęs leisti valstybėms narėms ir regionams nuspręsti dėl investicijų prioritetų pagal lengvą Europos sistemą. Vietoj to išlaikoma centralizuota architektūra su Briuselyje apibrėžtais kriterijais ir kontrole visuose lygmenyse.
Mažiau ataskaitų yra gerai. Tačiau kol garantija liks įkalinta komitetuose ir nepermatomuose kriterijuose, privatus kapitalas toliau vengs Europos projektų.
